Ugdymo procesas
UGDYMO PROCESAS
Ugdymo planas nesiskiria nuo bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planuose nustatytų valandų ir dalykų bei darbo dienų per savaitę skaičiaus.
Ugdymo procesas organizuojamas taip, kad apimtų keturias asmenybės ugdymo sritis – intelekto ugdymą, dvasinį ugdymą, socialinį ir emocinį ugdymą, fizinį ugdymą, ir išlaikytų sričių lygiavertiškumą.
Ugdymo procesas organizuojamas remiantis Šv.Ignaco Lojolos (Jėzuitų) pedagoginės paradigmos įžvalgomis.
Tuo remiantis kuriama ir tobulinama mokytojų ir mokinių priėmimo tvarka, ugdomi mokiniai, mokytojai ir kiti bendruomenės nariai, formuluojami strateginiai tikslai, planuojama metų veikla, koreguojamas Auklėjimo programų, Vertybių ugdymo programų turinys, rengiami ugdymo planai, vedami užsiėmimai.
Intelektinis ugdymas:
Šalia tradicinio ugdymo formos pamokų, lygiaverčiai traktuojamos ir kitos – integruotos pamokos, projektiniai darbai, kūrybiniai praktikumai, edukacinės programos.
Edukacinės programos organizuojamos mokyklos vadovo nustatyta tvarka.
2-4 klasių ugdytinių įgytiems įgūdžiams ir kompetencijoms įtvirtinti ir patikrinti, mokyklos vadovo nustatyta tvarka, organizuojami periodiniai pasiekimų patikrinimai.
Dvasinis ugdymas:
Per dvasinio ugdymo formas – liturgiją, tikybos pamokas atskiroms klasėms ir visai bendruomenei, rekolekcijas, ugdytiniai skatinami suvokti ir patirti Evangelijos esmę, burtis į krikščioniškas bendruomenes ir savo talentais bei dovanomis tarnauti kitiems žmonėms.
Bendruomeninei maldai, kiekvieną pirmadienį susiburia priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ugdytiniai ir pedagogai, kiekvieną penktadienį – ikimokyklinio ugdymo ugdytiniai ir pedagogai.
Kuriama mokyklos aplinka, tinkama dvasiniam ugdymui: įrengta vieta, skirta maldai, laisvanoriškai naudojami krikščioniški simboliai ir atributika.
Ypatingas dėmesys skiriamas doriniam ugdymui – organizuojamas tikybos mokomojo dalyko pagilintas mokymas pradinio ugdymo programoje.
Tikybos valandų skaičius – 1 per savaitę. Mokoma krikščioniškosios etikos bei krikščioniškos filosofijos.
Mokymo priemonių sąrašas, naudojamas doriniam ugdymui, tvirtinamas Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolo.
Vertybių ugdymas ir sielovada organizuojama mokyklos vadovo nustatyta tvarka.
Mokyklos bendruomenės nariams (pedagogams, darbuotojams ir tėvams) organizuojamos išvažiuojamosios rekolekcijos.
Kitos dvasinio ugdymo formos integruojamos į ugdymo procesą mokyklos Tarybos nustatyta tvarka.
Socialinis ir emocinis ugdymas:
Auklėjimo programos, parengtos remiantis Jėzuitų švietimo dokumentais, – integrali socialinio ir emocinio ugdymo dalis.
Cikliniu būdu apimami ir, remiantis atitinkamo amžiaus tarpsnio ypatumais, nagrinėjami visi ugdytinio kontekstai – vidinis (aš), šeimos, klasės, mokyklos, draugų, visuomenės, pasaulio.
Fizinis ugdymas:
Auklėti žmogų visapusiškai – reiškia derinti fizinį vystymąsi drauge su kitais švietimo tikslais.
Fizinis ugdymas yra integrali vertybių ugdymo programos dalis.
Atsižvelgiant į mokinių poreikius, siūlomos ir vykdomos neformaliojo- papildomo ugdymo programos.
Mokykloje „Šviesa“ mokinių pažanga vertinama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Išskirtinis dėmesys yra sutelktas į kiekvieno ugdytinio asmeninių pastangų fiksavimą, atskiriant asmenines pastangas nuo akademinių pasiekimų vertinimo.
Akcentuojant ugdytinių dedamas pastangas, ugdytiniai yra mokomi, kad atsakingai kiekvieną dieną dirbant,- visada yra pasiekiamas rezultatas.
Gerbiant asmens privatumą, informaciją apie ugdytinio pažangą ugdytiniui ir jo tėvams (globėjams) teikiama asmeniškai.
Mokykla „Šviesa“ atlieka vidinį savo veiklos įsivertinimą, analizuoja ir vertina ugdymo kokybę bei rezultatus, juos lygina su valstybinių išsilavinimo standartų reikalavimais.