Žmonės visada nori apčiuopti neapčiuopiamą, pamatyti nematomą, išgirsti negirdimą, suskaičiuoti nesuskaičiuojamą. Toks visur esantis ir niekur nesantis laikas, kurį mes kartais norime pagauti, aplenkti, sustabdyti…

Laikas į šiandieną atiteka iš nematomų tolių. Galima gyventi ir nejausti jo tekėjimo. Galima manyti, kad viskas prasidėjo mumis ir viskas su mumis baigsis. Tačiau kiekviena diena bus žymiai spalvingesnė, gilesnė, jei žinosime, kas į ją atiteka, kokios nematomos požeminės upės atplukdo praeitin nugramzdinusius įvykius, sukaktis, faktus ir žmones… Iš 1991 metų sausio 13 –osios atiteka laiko upė į šiandien dieną… Mylėkime ir branginkime tai, už ką žmonės paaukojo gyvybes. Būkime baltais taikos ir laisvės paukščiais nešančiais meilę tėvynei ant savo sparnų. Būkime laisvi ir dideli savo meile bei darbais…